STRAIPSNIS: Pelno mokestis nuo 2026 m.

2024 m. birželį Seimas patvirtino sprendimą nuo 2026 m. sausio 1 d. padidinti pelno mokesčio tarifą nuo 16 proc. iki 17 proc. bei patvirtino progresinius pajamų mokesčio tarifus. 2025 m. pelno mokestis jau buvo padidintas iki 16 proc., tai padidinus dar 1 proc., tai sudarytų virš 13 proc. bendrą augimą. Turint omenyje, kad paskirstytinam pelnui bus taikomas dar ir 15 proc. GPM tarifas (šios pajamos neįtraukiamos į progresinių ribų skaičiavimą), tai fiziniam asmeniui siekiančiam gauti pajamas dividendų forma, jos pirmiausia bus apmokestinamos 17 proc. pelno mokesčiu (PM) ir 15 proc. GPM. Latvijoje ir Estijoje įmonėms paskirstant dividendus pakanka sumokėti tik pelno mokestį, atitinkamai - 20 proc. arba 22 proc., Lietuvoje pelno paskirstymas apmokestinamas tiek pelno tiek ir gyventojų pajamų mokesčiais.

Neabejotinai, kad tai paskatins verslo savininkus skaičiuoti, kurioje šalyje palankiau turėti įmonę, kur bendra mokesčių našta mažesnė. Žinoma, tam reikia tinkamai įsivertinti užsienio šalies mokestinę aplinką: pvz., Estijos mokesčių rezidentui įsteigus įmonę Estijoje ir iš jos išėmus dividendus, jie nėra apmokestinami atskirai pelno ir GPM mokesčiais, jie moka vieną 22 proc. tarifą. Tačiau Lietuvos mokesčių rezidentui įsteigus įmonę Estijoje ir gavus dividendų, VMI vertina, kad Estijoje buvo sumokėtas tik pelno mokestis, o Lietuvoje reikia dar sumokėti GPM. Todėl galutinai Lietuvos rezidentas sumokėtų 22+15 proc., kas yra daugiau, nei būtų sumokėjęs Lietuvoje.

Padidinto PM tarifo pasekmes nuo 2026 metų iš pradžių patirs įmonės mokančios avansinį pelno mokestį, o kitos - pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio birželio penkioliktos dienos, teikdamos metinę pelno mokesčio deklaraciją. Verslo savininkams reikėtų paprognozuoti 2026 metų rezultatus ir spręsti, ar būtų naudinga avansinį pelno mokestį mokėti ne pagal ankstesnių metų rezultatus, o pagal prognozuojamą pelno mokesčio sumą. Apie tai reikėtų pagalvoti ir tiems verslams, kurie planuoja netipinius pardavimus, investicijas ar veiklos pokyčius.

Reikia atkreipti dėmesį, kad Lietuvos pelno mokesčio sistema paremta principu, kad apmokestinamas ne finansinis pelnas, apskaičiuotas pagal verslo apskaitos standartus, o pelnas, apskaičiuotas pagal mokesčių teisės normas. Finansinio ir mokestinio pelno skirtumai paprastai susidaro dėl skirtingos pajamų ir sąnaudų pripažinimo tvarkos. Pagal PM įstatymą, apskaičiuojant įmonių apmokestinamąjį pelną, iš pajamų atimamos neapmokestinamosios pajamos, atskaitomi leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai. Tuo tarpu pagal verslo apskaitos standartus, iš uždirbtų per ataskaitinį laikotarpį pajamų atimamos sąnaudos, patirtos toms pajamoms uždirbti. Todėl pvz., ribojamų dydžių atskaitymų dalis, viršijanti nustatytus dydžius (pvz., reprezentacinės sąnaudos) yra neleidžiami atskaitymai PM tikslais, tuo tarpu visa tai gali būti sąnaudos, mažinančios pajamas finansinės apskaitos tikslais.

Be to, pelno mokesčio padidinimas sustiprina paskatas dar kartą pasitikrinti, ar įmonės pasinaudojo visomis leidžiamomis PM lengvatomis. Įmonės, kurios investuoja į technologijas, MTEP, ilgalaikio turto atnaujinimą ar filmų kūrimą, turi peržiūrėti įsigijimus ir įsivertinti, ar padarytoms investicijoms gali pritaikyti PM įstatyme nustatą lengvatinį apmokestinimo režimą. Pvz., saulės elektrinė naudojama įmonės veikloje irgi laikoma investiciniu projektu.

Verslai veikiantys įmonių grupėje, taip pat turi apsvarstyti nuostolių perkėlimo galimybes arba įmonių grupės struktūrą pakeisti taip, kad ji su laiku atitiktų nuostolių perkėlimo grupės viduje sąlygas.

Remiantis galiojančiu reguliavimu, įmonės turi teisę perkelti ir taikyti iki 70 proc. ankstesnių laikotarpių nuostolių, mažinant apmokestinamąjį pelną. Tačiau teismų praktika parodė, kad kai įmonės pasinaudoja ankstesnių laikotarpių nuostoliais, VMI tai suteikia galimybę tikrinti tų nuostolių susidarymo aplinkybes, nors senaties terminas tam jau yra pasibaigęs. Todėl šią aplinkybę verslai turi įsivertinti prieš pasinaudodami susidariusiu ankstesnių metų nuostoliu. Reikia atkreipti dėmesį, kad įmonėms, kurių pagrindinė veikla nėra investavimas į vertybinius popierius, akcijų perleidimo ir įprastinės veiklos pajamoms tenkantys nuostoliai turi būti apskaičiuojami atskirai., t.y. vertybinių popierių perleidimo nuostolis nemažina įprastinės veiklos pelno.

Praktikoje VMI dažniausiai ginčija įmonių priskirtų leidžiamų atskaitymų pagrįstumą – t. y. vertina, ar deklaruotos sąnaudos atitinka teisės aktuose nustatytus kriterijus ir ar iš tiesų gali būti pripažintos kaip mažinančios apmokestinamąjį pelną. Tokiais atvejais sprendžiama, ar išlaidos atitinka turinčias egzistuoti kartu sąlygas: (a) įmonės sąnaudos turi būti faktiškai patirtos; (b) sąnaudos patirtos įmonei vykdant komercinę savo veiklą; (c) komercine veikla, kurią vykdant patiriamos sąnaudos, įmonė siekia gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar kokios kitos ekonominės naudos; (d) sąnaudos turi būti įprastinės veiklai, kurią vykdant įmonė jas patiria; (e) sąnaudos turi būti būtinos įmonės pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti.

PM perskaičiuojamas ir dėl neteisingai pritaikytų PM lengvatų. Dažniausiai įmonės neteisingai pritaiko PMĮ nuostatas dėl lengvatinio 0% tarifo taikymo, neišpildo visų reikalavimų. Pvz., kai 0% PM tarifas taikomas ne tik už pirmąjį mokestinį laikotarpį, bet ir vėliau. Taip pat nulinis tarifas pritaikomas, kai mokesčių mokėtojo dalyvis yra juridinis asmuo. Įmonės nepagrįstai pasinaudoja ir PM lengvata ir dėl vykdomo investicinio projekto, pvz., kai įsigytas ilgalaikis turtas išnuomojamas.