STRAIPSNIS: Europos Sąjungos Teisingumo Teismo byla dėl nedeklaruotų sandorių ir pajamų apmokestinamosios vertės

CB yra savarankiškai dirbantis asmuo, vykdantis PVM apmokestinamą meno agento veiklą. Jis teikė paslaugas Lito grupei – įmonių grupei, kuri organizavo orkestrų koncertus per šventes. CB susisiekdavo su švenčių komitetais, neformaliomis gyventojų grupėmis, atsakingomis už švenčių organizavimą, ir Lito vardu derėdavosi dėl orkestrų pasirodymo. Švenčių komitetai atlikdavo mokėjimus Lito grupei grynaisiais; dėl jų nebuvo išrašytos sąskaitos faktūros ir jie nebuvo įtraukti į apskaitą. Todėl jie nebuvo deklaruoti mokesčių administratoriui nei pelno mokesčio, nei PVM tikslais.

Tuo tarpu CB gavo 10 % Lito grupės pajamų. Jam atlikti mokėjimai taip pat buvo grynaisiais, jie nebuvo deklaruoti ir dėl jų nebuvo išrašomos sąskaitos faktūros. CB nevykdė apskaitos ir nevedė pajamų registro, neišrašydavo ir negaudavo sąskaitų faktūrų, todėl neteikė PVM deklaracijų.

Atlikęs CB mokesčių patikrinimą, mokesčių administratorius nusprendė, kad į sumas, kurias gavo kaip atlygį už tarpininkavimo Lito grupei veiklą, jis neįtraukė PVM, o pajamų mokesčio bazė turėjo būti nustatyta atsižvelgiant į visas šias sumas. CB su tuo nesutiko ir teigė, kad PVM taikymas a posteriori sumoms, kurias mokesčių administratorius nustatė kaip pajamas, prieštarauja ETT jurisprudencijai, kuri teigia, kad kai mokesčių administratorius nustato PVM apmokestinamus sandorius, kurie nebuvo deklaruoti ir dėl kurių nebuvo išrašytos sąskaitos faktūros, PVM turi būti laikomas įtrauktu į šių sandorių šalių sutartą kainą. CB negali susigrąžinti PVM ir turi būti laikoma, kad PVM yra įskaičiuotas į jo suteiktų paslaugų kainą.

ETT buvo pateiktas klausimas, prašant paaiškinti, ar sukčiaujant sudarytų ir nedeklaruotų sandorių apmokestinamoji vertė turi būti su PVM ar be PVM.

ETT konstatavo, kad asmenų sandorių apmokestinamosios vertės nustatymas negali būti valstybių narių aiškinamas skirtingai, jei nebūtų apmokestinamųjų asmenų elgesio, kuriuo sukčiaujama. Neatsižvelgiant į valstybių narių nustatytas sankcijas, skirtas nubausti už neteisėtą veiklą mokesčių srityje ir ypač sukčiavimą, apmokestinamieji asmenys, kurie nesilaikė PVM direktyvos taisyklių, ypač sąskaitų faktūrų išrašymo srityje, savo elgesio pasekmes patirtų negalėdami atskaityti PVM ir apmokestinus PVM sandorius, dėl kurių nebuvo išrašyta sąskaita faktūra, atgaline data.

Apmokestinamojo asmens negalėjimo atskaityti PVM pasekmės šiuo atveju tenka CB, nepaisant taikytų ar galimų taikyti mokestinių sankcijų. Tai, kad apmokestinamasis asmuo nevykdė sąskaitų faktūrų išrašymo pareigos ir kad dėl to iš esmės trūksta privalomos informacijos, negali kliudyti pagrindiniam šios direktyvos principui, kad PVM sistemoje mokestį sumoka tik galutinis vartotojas. Šiomis aplinkybėmis apmokestinamoji vertė, t. y. apmokestinamojo asmens realiai gautos atlygio subjektyvi vertė, į kurią neįtrauktas PVM, kai mokesčių administratorius ją iš naujo nustatė, nes sąskaitoje faktūroje nenurodytas PVM arba nėra sąskaitos faktūros, turi būti suprantama atsižvelgiant į šį netikrumą. Vadinasi, kai mokesčių administratorius atkuria turėjusią būti situaciją, apmokestinamųjų PVM asmenų nuo mokesčių administratorių nuslėptas sandorio rezultatas, turi apimti PVM už minėtą sandorį.

ETT pažymėjo, kad PVM neutralumo principo laikymasis nedraudžia valstybėms narėms nustatyti sankcijų, kuriomis siekiama kovoti su sukčiavimu mokesčių srityje ir neteisėta veikla, kenkiančia Sąjungos finansiniams interesams, veiksmingomis ir atgrasančiomis priemonėmis ir imtis tų pačių priemonių, kurių jos imasi prieš savo pačių finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą. Už sukčiavimą, kaip antai šioje byloje, turi būti baudžiama būtent tokiomis sankcijomis, o ne nustatant apmokestinamąją vertę.

Atsižvelgiant į išdėstytą, ETT konstatavo, kad kai PVM apmokestinamieji asmenys sukčiaudami nenurodė sandorių mokesčių administratoriui, taip pat iš šių sandorių gautų pajamų nedeklaravo mokesčių deklaracijose ir neišrašė sąskaitų faktūrų, mokesčių administratoriaus iš naujo nustatytos sumos už nagrinėjamus sandorius turi būti laikomos kaina, į kurią jau įtrauktas PVM, bent jau tuo atveju, kai pagal nacionalinę teisę apmokestinamieji asmenys negali vėliau atskaityti to PVM, nepaisant sukčiavimo.

Arūnas Šidlauskas
Advokatų kontoros ILAW LEXTAL mokestinių ginčų advokatas
Lietuvos mokesčių konsultantų asociacijos narys